Kategorijos

Naujienlaiškis

LDK. S. A. Poniatovskis, 2 grašiai, 1767 m. Visas vaizdas

LDK. S. A. Poniatovskis, 2 grašiai, 1767 m.

Dwugrosz koronny / Półzłotek - Stanisław August Poniatowski Warszawa mint, 1767

Smulkiau

c1850

1 Prekė sandėlyje

Dėmesio: Paskutinė prekė sandelyje!

19,57€

Sumažinta kaina!

-9%

21,50€

Country Polish–Lithuanian Commonwealth 
Type Common coin
Years 1766-1786
Value Dwugrosz koronny = 2 Grosze srebrne koronne = 1/2 Złotego (1/2)
Metal Silver (.587)
Weight 3.34 g
Diameter 23.5 mm
Shape Round
Orientation Medal alignment ↑↑
Mintage 7110000
References KM# 184

Stanislovas Augustas Poniatovskis (lenk. Stanisław August Poniatowski1732 m. sausio 17 d. Volčine, dab. Baltarusija – 1798 m. vasario 12 d. Sankt PeterburgeRusija) – paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius (17641795 m.). Krokuvos kašteliono, ilgamečio Švedijos karaliaus Karolio XII-ojo patikėtinio Stanislavo Poniatovskio (1676–1762 m.) ir princesės Konstancijos Čartoriskaitės (1700–1759 m.) sūnus. Mokėjo anglų, italų, prancūzų, vokiečių kalbas. Anos Petrovnos (1757–1759 m.) su Jekaterina Aleksejevna (1729–1796 m., tikroji pavardė Sofija Augusta Frederika fon Anhalt-Zerbst, 1762–1796 m. Rusijos imperatorė Jekaterina II) ir trijų sūnų bei dviejų dukterų su Elžbieta Grabovska tėvas. Vienas imperatorės Jekaterinos IImeilužių. 1761 m. mirus Rusijos imperatorei Jelizavetai Petrovnai, imperatoriumi tapo Petras III, tačiau juo nebuvo patenkinti Rusijos didikai Grigorijus Orlovas, Platonas Zubovas ir kiti. 1762 m. birželio 28 d. Petras III buvo nuverstas, Rusijos imperatore tapo jo žmona Jekaterina II. Lietuvos-Lenkijos valstybėje tuo metu taip pat buvo neramu. Kai Jonas II Kazimieras Vaza atsisakė sosto, elekciniuose seimuose kelis kartus iš eilės buvo išrinkti vietiniai bajorai Mykolas Kaributas Višnioveckis, Jonas II Sobieskis. Po jų Respublikos valdovu tapo Saksonijos kurfiurstas Fridrichas Augustas (Augustas II Saksas), remiamas Habsburgų Austrijos. Jis įtraukė valstybę į ilgametį, politine bei ekonomine dezintegracija pasibaigusį Šiaurės karą. 1763 m. po Augusto III mirties Adomas Kazimieras Čartoriskis ir jo vadovaujama grupuotė „Familija“ nusprendė į šalies sostą nebekviesti užsieniečių. Tačiau Rusija ir Prūsija 1764 m. Sankt-Peterburge susitarė bendrais veiksmais neleisti keisti Respublikos vidaus santvarkos. Rusijos imperatorės Jekaterinos II spaudimu Lenkijos karaliumi ir Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu 1764 m. rugsėjo 7 d. išrinktas Stanislovas Augustas Poniatovskis. Karūnavimas įvyko 1764 m. lapkričio 25 d. Varšuvos Šv. Jono katedroje. Jam suteiktas titulas – Lenkijos karalius, Lietuvos, Rusijos, Prūsijos, MozūrųŽemaitijosKijevoVoluinėsPodolėsPalenkėsLivonijosSmolenskoSiebežo ir Černigovo Didysis kunigaikštis. 1769 m. siekdamos užkirsti kelią galimam Rusijos sustiprėjimui Respublikos sąskaita, Prūsija ir Austrija pradėjo derybas dėl Respublikos padalijimo. 1772 m. rugpjūčio 5 d. buvo pasirašyta trišalė Rusijos, Prūsijos ir Austrijos sutartis, pagal kurią Rusijai atiteko 92 000 km². Respublikos teritorijos (Polocko, Vitebsko, Mstislavlio vaivadijos, rytinė Minsko vaivadijos dalis, Latgala). Prūsija ir Austrija prisijungė dalį Lenkijos žemių. Prūsijai atiteko Pamarys ir Vakarų Prūsija bei Varmija. Austrija prisijungė Mažosios Lenkijos žemių ir Lvovą. Respublika neteko apie 35 % gyventojų ir maždaug 30 % teritorijos. 1773 m. Seimas ratifikavo padalijimą. 1791 m. balandžio 18 d. Seimas priėmė įstatymą „Mūsų laisvieji karališkieji miestai Respublikos valstybėse”, kuriuo miestiečiams buvo suteikta privilegija nebūti suimtiems be teismo sprendimo, teisė įsigyti žemės valdų, siųsti savo delegatus į Seimą ir dalyvauti diskusijose svarstant miestų reikalus, gauti tarnybas valstybės administracijos aparate ir teismuose, tarnauti kariuomenėje karininkais. Miestų reforma išplėtė socialinę monarchijos atramą. Žengtas pirmas žingsnis pertvarkant luominę visuomenę į pilietinę. Remiantis šiuo įstatymu Stanislovas Augustas suteikė arba patvirtino iš naujo Magdeburgo teises visiems karališkiesiems miestams ir visoms laisvųjų žmonių, kurie „suteikė savo gyvenamajai vietai deramą miestui išvaizdą“, gyvenvietėms. Buvo pripažinta netgi Pavlovo Respublika. 1793 m. sausio 23 d. Peterburge buvo pasirašyta Antrojo Respublikos padalijimo sutartis tarp Rusijos ir Prūsijos. Rusijai atiteko Kijevo, Braclavo, Podolės, Minsko vaivadijų žemės, rytinė Vilniaus vaivadijos dalis, Brastos žemė ir rytinė Voluinės dalis. Prūsija gavo vakarines Lenkijos žemes su GdanskuTorūnePoznane. Respublika neteko maždaug pusės teritorijos. 1793 m. birželio 17 d. Gardine sušauktas Respublikos Seimas buvo priverstas patvirtinti padalijimą. Priimta Konstitucija deklaravo senosios valstybės santvarkos atkūrimą. 1795 m. spalio 24 d. Peterburge buvo pasirašyta Rusijos, Austrijos ir Prūsijos sutartis dėl Trečiojo Respublikos padalijimo. Rusija užgrobė vakarines LDK žemes iki Nemuno, Volynę ir Kuršą. Prūsija ir Austrija pasidalijo likusias Lenkijos žemes. Užnemunė atiteko Prūsijai. Lapkričio 25 d. buvo paskelbta, kad panaikinta Lenkijos ir Lietuvos valstybės karaliaus institucija, kiti titulai ir valstybės pilietybė. Stanislovas Augustas atsisakė sosto. III padalijimas išbraukė Respubliką iš Europos valstybių sąrašo. Didžioji dalis Lietuvos (išskyrus Užnemunę ir Klaipėdos kraštą) įjungta į Rusijos imperijos sudėtį. 1796 m. Lietuvoje įsigaliojo civilinė administracija, Rusijos pavyzdžiu kraštas buvo padalytas į gubernijas (Vilniaus ir Slonimo), kurios vėliau sujungtos į vieną Lietuvos guberniją. 1797 m. sausio 15 d. Peterburge buvo pasirašytas Rusijos, Prūsijos ir Austrijos aktas, kuriuo galutinai teisiškai panaikinta Lenkijos ir Lietuvos valstybė. Stanislovas Augustas kaip garbės kalinys išvežtas į Rusiją, jam paskirta pensija. 1796 m. mirus Jekaterinai II, sostą paveldėjo jos ir kito meilužio, Sergejaus Saltykovo sūnus Pavelas I. Buvusio karaliaus išlaikymui skirtos lėšos buvo sumažintos, jis mirė turėdamas daugybę skolų. 1995 m. Stanislovo Augusto palaikai perkelti į Varšuvos Šv. Jono katedrą.

PERKAME IR PRIIMAME KOMISO PAGRINDAIS:

Lietuviškas progines monetas, LDK ir Lenkijos monetas, Nepriklausomos Lietuvos monetas, Carinės Rusijos monetas ir banknotus, Tarybinės Rusijos ir TSRS progines ir apyvartines monetas, Europos ir viso pasaulio senovines ir šiuolaikines monetas, Lietuvos ir kitų šalių ordinus, medalius ir apdovanojimus. Lietuviškus (iki 1941 m.), Vidurio Lietuvos (Litwa Środkowa) ir Klaipėdos (Memel) pašto ženklus; senovines knygas, laikraščius, nuotraukas, atvirukus. Senovinius automobilius, laikrodžius, papuošalus, indus, stalo įrankius, fototechniką, muzikos instrumentus, meno kūrinius, gintarą.

Perkame LOBIUS ir KOLEKCIJAS