Jogaila Algirdaitis. Denaras (1386-1434)

75,00 €
Su mokesčiais

Jogaila Algirdaitis. Denaras (1386-1434)

Kiekis
Paskutinė prekė

Jogaila (pilnai: Jogaila Algirdaitis; lenk.: Władysław II Jagiełło; Vladislovas II Jagiela; 1348 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Algirdo sūnus, Lietuvos didysis kunigaikštis (1377-1401), Rusijos valdovas ir tėvonis (Dux Magnus Lituanorum Russiaeque dominus et haerus naturalis) ir Lenkijos karalius (1386-1434). Pradėjo Lenkijos ir Lietuvos valdovų Jogailaičių dinastiją. Jogailos atliktas Lietuvos krikštas, skirtingai nuo trumpalaikio krikščionybės periodo Mindaugo valdymo laikais, buvo nebegrįžtamas, šalis galutinai pasuko vesternizacijos keliu. Tuo pačiu Jogailos valdymo laikotarpis dalies istorikų vertinamas kaip lenkiškosios kultūros plitimo Lietuvoje pradžia. Tuo tarpu Lenkijoje Jogailos valdymas buvo Lenkijos „Aukso amžiaus“ pradžia. Kariniu požiūriu svarbiausias Jogailos valdymo laikotarpio laimėjimas buvo Vokiečių ordino sutriuškinimas Prūsijoje! Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir Tverės kunigaikštytės Julijonos Aleksandrovnos sūnus Jogaila gimė Vilniuje. Paveldėjęs sostą po Algirdo mirties (1377 m.), valdžią iš pradžių, kaip ir jo tėvas, dalijosi su dėde Kęstučiu. 1380 m. kilo ginkluotas konfliktas tarp Jogailos ir Kęstučio. Pastarasis Jogailą 1381 m. suėmė ir pašalino iš valdžios. Konflikto priežastis buvo Jogailos ir Vokiečių ordino 1380 m. sudaryta Dovydiškių sutartis, kurioje nepaisyta Kęstučio interesų. 1382 m. Jogaila buvo išlaisvintas ir jam savo ruožtu pavyko suimti dėdę. Kalėjime Krėvoje Kęstutis greitai mirė, Jogaila buvo įtariamas jį nužudęs. Tuo tarpu Kęstučio sūnus Vytautasmirties išvengė. Jogaila tuo metu svarstė galimybę vesti Maskvos kunigaikščio dukterį ir priimti stačiatikybę, tačiau greičiausiai jis nusprendė, kad stačiatikybėspriėmimas nesustabdys Teutonų ordino puolimų prieš Lietuvą. 1384 m. atsirado nauja alternatyva – iš Mažosios Lenkijos ponų Jogaila gavo pasiūlymą vesti Lenkijos karaliaus (Rex Poloniae) titulą turinčią Jadvygą, kuri dar vaikystėje buvo ištekinta už keleriais metais už ją vyresnio Vilhelmo Habsburgo, ir tapti Lenkijos karaliumi. Lenkijos feodalų siūlymu Jogaila 1385 m. rugpjūčio 14 d. sudarė Krėvos sutartį, sujungdamas Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę su Lenkija. 1386 m. vasario 15 d. Krokuvoje jis buvo pakrikštytas Vladislovo vardu ir, pats būdamas 35 m. amžiaus, vedė 12 m. amžiaus Jadvygą. 1386 m. kovo 4 d. Jogaila Krokuvoje buvo karūnuotas ir su Jadvyga tapo lygiateisiu Lenkijos valdovu. 1387 m. pradėjo Lietuvos krikštą. Po Jadvygos ir jos naujagimės dukters mirties 1399 m. Jogaila išliko Lenkijos valdovu dar 35 metus. Jogailos priešininkai Lenkijoje tvirtino, kad po Jadvygos mirties Jogaila neteko teisių į sostą, tačiau tiesioginių jos palikuonių nebuvo, o visi kiti pretendentai tebuvo tolimi Piastų giminės. Po Jadvygos mirties Jogaila vedė dar kelis kartus – Oną (Celjės grafaitė), Elžbietą Granovską, Sofiją Alšėniškę. Paveldėtojai Jogailai gimė tik iš ketvirtos santuokos su Sofija, kilusia iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o ne Lenkijos, dėl to Jogaila už sūnų pripažinimą paveldėtojais gavo padaryti nuolaidų Lenkijos didikams. Jogaila buvo pirmasis iš Lietuvos valdovų, kuris kartu tapo ir Lenkijos karaliumi. Jogaila mirė eidamas devintą dešimtį 1434 m., palikdamas Lietuvą valdyti jaunesniajam sūnui Kazimierui, o Lenkiją vyresniajam Vladislovui. Jo mirties metu abu sūnūs buvo nepilnamečiai. Po Vladislovo III-ojo mirties Varnos mūšyje, Lenkijos sostą paveldėjo Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras. Nors Lenkijoje Jogailaičių dinastija teoriškai nebuvo paveldima (Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulas buvo paveldimas), faktiškai kaskart mirus dinastijos atstovui sostą užimdavo jo sūnus arba brolis. Mirus paskutiniam Jogailaičių dinastijos vyriškosios lyties atstovui Lenkijos karaliai ir Lietuvos didieji kunigaikščiai imti rinkti šlėktų seimuose.

c1643
1 Vienetas