Vatikanas/Vatican. Urbanus VIII. Testone, 1625

Urbonas VIII (lot. Urbanus VIII, tikrasis vardas Maffeo Barberini, g. 1568 m. balandžio 5 d. Florencija, Italija – 1644 m. liepos 29 d. Roma, Italija) – Romos katalikų bažnyčios popiežius, pareigas ėjęs nuo 1623 iki 1644 m. M. Barberini gimė Florencijos pirklių šeimoje. Mokėsi Pizos universitete, kuriame 1589 m. gavo teisės daktaro laipsnį. 1601 m. paskirtas popiežiaus legatu Prancūzijoje. 1604 m. popiežius Klemensas VIII suteikė jam garbės – Nazareto arkivyskupo – titulą ir paskyrė nuncijumi Prancūzijoje. 1606 m. tapo kardinolu ir legatu Bolonijoje. 1623 m. rugpjūčio 6 d. susirinkusi konklava jį išrinko popiežiumi. Jo pontifikato metu Europoje vyko Trisdešimtmetis karas. Valdymo laikotarpiu Urbonas VIII rėmė jėzuitų misijas Pietų Amerikoje, Kinijoje ir Japonijoje, buvo kaltinamas Bažnyčioje itin išplitusiu nepotizmu, patvirtino Ignaco Lojolos kanonizavimą, taip pat kanonizavo kelis kitus asmenis. 1633 m. Urbonas VIII privertė Galilėjų atsisakyti heliocentrizmo pažiūrų. Urbonas VIII – paskutinis popiežius, 1641 m. pradėjęs vidinamąjį Castro karą ir jėga išplėtęs Popiežiaus valstybės teritoriją. Vatikane Urbonas VIII įsteigė arsenalą, o Tivoli mieste šalia Romos – ginklų fabriką. Popiežius taip pat buvo didelis menų rėmėjas. Valdant Urbonui VIII Popiežiaus valstybė įklimpo į dideles skolas.