Vatikanas/Vatican. Clemens VIII. Testone (1592-1605)

Klemensas VIII (lot. Clemens VIII, tikroji pavardė Ippolito Aldobrandini, 1536 m. vasario 24 d. Fanas, Markės regionas – 1605 m. kovo 3 d. Roma) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1592 m. sausio 30 d. iki mirties. Florencijos advokato Silvestro Aldobrandinio sūnus. 1566-1572 m. popiežiaus Pijaus V konsistorinis advokatas, kaip kardinolo Mikelės Bonelio adjutantas dalyvavo 1571 ir 1572 m. diplomatinėje misijoje Ispanijoje. Nuo 1585 m. gruodžio 18 d. kardinolas. 1588 m. popiežiaus legatas Lenkijoje, kaip Apaštalų sosto nepaprastasis ambasadorius lankėsi Lietuvoje. Prisijungęs prie Katalikų lygos kovojo su hugenotais, 1598 m. tarpininkavo Prancūzijos ir Ispanijos taikos derybose. 1598 m. Prancūzijos karalius Henrikas IV padėjo Ferarą sugrąžinti Popiežiaus valstybei. Vykdė 1545-1563 m. Tridento susirinkimo pradėtą katalikų bažnyčios reformą, propagavo Amžinosios adoracijos kultą, atnaujino Romos brevijorių, 1592 m. peržiūrėjo ir išleido patikslintą Biblijos vertimą lotynų kalba (Vulgata), 1596 m. išleido draudžiamų knygų Index librorum prohibitorum papildytą leidimą. 1600 m. patvirtino inkvizicijos nutarimą sudeginti Džordaną Bruno. Įsiplieskus jėzuitų ir dominikonų ginčui dėl žmogaus laisvės ir Dievo malonės santykio, įsteigė Teologinę komisiją. 1600 m. Jubiliejiniais metais paskelbė atlaidus. 1595 m. Romoje priėmė Abiejų Tautų Respublikos stačiatikių vyskupus A. I. Pociejų ir K. Terleckį, 1596 m. prisidėjo prie Brastos unijos sudarymo. 1602 m. paskelbė šventuoju Lietuvos didijį kunigaikštį Kazimierą.