Vatikanas/Vatican. Pius VI. Quattrino Romano, 1784

Pijus VI (lot. Pius VI; gimė kaip Giovanni Angelo Braschi 1717 m. gruodžio 27 – mirė 1799 m. rugpjūčio 29 d.) – popiežius nuo 1775 m. vasario 15 d. iki mirties 1799 m. Ferraroje studijavo teisę. Nuo 1753 m. popiežiaus Benedikto XIV asmeninis sekretorius. 1773 m. paskirtas kardinolu. Po dvejų metų išrinktas popiežiumi, konfliktavo su Europos monarchais. Kovojo su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi Juozapu II, kai pastarasis uždarė daug vienuolynų ir pats paskyrė Milano ir Mantujos vyskupus. Priešinosi episkopalizmo sąjūdžiui, teigusiam, kad aukščiausioji Katalikų bažyčios valdžia yra vyskupai, o ne popiežius. Kovojo su katalikybės srove febronijanizmu, kurios teigimu, aukščiausia Katalikų bažnyčios valdžia priklauso Bažnyčios susirinkimui ir Emso kongreso sprendimu, apribojusius popiežiaus valdžią. 1783 m. patvirtino Rusijos imperatorienės Jekaterinos II sprendimą įkurti Mogiliavo arkivyskupiją. Įvykus Didžiajai Prancūzų revoliucijai, pasmerkė Prancūzijoje paskelbtą religijų laisvę ir dvasininkų persekiojimą. 1792 m. dalyvavo Pirmojoje antiprancūziškoje koalicijoje. Prancūzijai 1798 m. užėmus Romą, buvo suimtas ir ištremtas į Florenciją, vėiau – kitus Italijos miestus. Pontifikato metu rėmė menus, įkūrė Vatikano pinakoteką.