J. Kuzminskis, „Volodia Uljanovas ant Volgos“, medžio raižinys, 1969 m.

Jonas Kuzminskis (1906 m. gruodžio 14 d. – 1985 m. rugpjūčio 19 d.)

Biografija. 1927–1933 m. mokėsi Kauno meno mokykloje. 1933–1941 m. dirbo žurnale „Žiburėlis“, bendrovėje „Spaudos fondas“, spaustuvėje „Spindulys“. Nuo 1941 m. Vilniaus dailės mokyklos, 1941–1944 m. Vilniaus dailės akademijos, 1944–1951 m. Vilniaus dailės instituto, nuo 1951 m. Lietuvos dailės instituto dėstytojas, 1948–1968 m. Grafikos katedros vedėjas, nuo 1957 m. profesorius.

1958–1982 m. LTSR dailininkų sąjungos valdybos pirmininkas. Nuo 1975 m. TSRS dailės akademijos narys.

Kūryba. Kūrė daugiausia medžio raižinio ir linoraižinio technika. Sukūrė estampų, piešinių, ekslibrisų. Iliustravo knygų (Kazys Boruta. Baltaragio malūnas 1945 m., Salomėja Nėris. Eglė žalčių karalienė 1946 m., Antanas Baranauskas. Anykščių šilelis 1952 m., Teofilis Tilvytis. Usnyne 1962 m., Vincas Krėvė. Raganius 1982 m.).

Sukūrė daug architektūrinių Vilniaus peizažų („Vilnius. Bernardinų bažnyčia“ 1944 m., „Vilnius. Pilies skersgatvis“ 1947 m., ciklas „Vilniuje“1981–1984 m.), kūrinių liaudies buities, darbo tematika („Artojas“, „Javų kirtėjas“, abu 1933 m.), portretų (Antanas Venclova, 1965 m.), ciklų lietuvių liaudies dainų motyvais („Oi lekia, lekia gulbių pulkelis“ 1963 m., „Ei pūtė, pūtė“ 1965 m., „Bijūnėlis žalias“ 1968 m.). Kūriniams būdingos savitai interpretuotos liaudies grafikos tradicijos, meistriška ir preciziška raižysena, dekoratyvumas, lyrizmas.

Nuo 1935 m. dalyvavo parodose. Individualios parodos:

Vilnius – 1956 m., 1966 m., 1976 m., 1982 m.

Maskva – 1967 m., 1977 m.

Miuhlhausenas (Vokietijos Demokratinė Respublika) – 1967 m.

Sobotka (Čekija) – 1975 m.